Jei jau taip nutiko, kad į mūsų gyvenamąją, darbo ar poilsio erdvę įsikėlė gyventi nekviesti svečiai, tam, kad juos išprašyti, visų pirma turime tiksliai išsiaiškinti, su kuo susidūrėme. Juk kaip gali kovoti, jei nežinai su kuo kovoji!? O gal kovoti nebūtina? Juk būna, kad žmonės įpranta, juokaudami vadina juos įnamiais, o pabandę kelis universalius (bet ne būtinai jiems tikusius) kovos būdus ir nepasiekę norimo rezultato sako, kad ir nieko padaryti nebegalima.....
Šiame straipsnyje užtikrinsime, kad padaryti galima! Kad mūsų namuose – mūsų tvirtovėje gyvens tik tie, kuriuos mes norėsime matyti. Visų pirma turime išsiaiškinti su kuo turime reikalą, todėl pateikiamas išsamus vabzdžių, vadinamų tarakonais, aprašymas. Kaip sakoma, pažink savo priešąJ
Išvaizda ir bendri duomenys:
Plokšti, kiaušiniškos formos vabzdžiai. Jų galva nukreipta į apačią ir iš viršaus pridengta priešnugarėle. Burnos organai graužiamieji. Antenos ilgos, šeriškos. Kojos bėgiojamosios. Priekiniai sparnai kieti, virtę antsparniais, užpakaliniai – plėviški, susiglaudžia vėduokliškai. Kai kurių rūšių sparnai visai sutrumpėję arba visai išnykę.
Žinoma apie 4000 tarakonų rūšių, kurių dauguma natūraliai gyvena tropikuose. Tik 20 rūšių gyvena kartu su žmogumi. Jie įsikuria žmonių būstuose ir todėl vadinami "naminiais".
Dauguma tarakonų yra tropiniai naktiniai vabzdžiai, todėl gali gyventi tik aukštesnėje nei 0 laipsnių temperatūroje. Šaltyje jie negali nei maitintis, nei vystytis, nei daugintis. Tačiau turėdami labai gerai prie gamtinės aplinkos pritaikytą mitybos būdą, priklausomai nuo aplinkybių, gali ėsti įvairų maistą: duoną, vaisius, krakmolingas daržoves, pelėsius, išmatas, šunų, kačių maistą. Jie lengvai prisitaiko prie neįprasto maisto.
Naminių tarakonų rūšys lanai atsparios troškuliui, alkiui, nebijo būti panardintos į vandenį. Pavyzdžiui, amerikinis ir rudasis tarakonas gali badauti keletą savaičių. Be to jie labai vislūs. Jų vystymasis ir dauginimasis vyksta labai sparčiai, bet įvairių rūšių labai skirtingai: laikotarpis iki lytinės brandos trunka nuo 1 iki 6 mėn., kiaušinių inkubacija – nuo 2 iki 8 savaičių, gyvenimo trukmė – nuo 3 mėn. iki 2 metų.
Nors tarakonas yra kolektyvinis gyvūnas ir dažniausiai grįžta į savo lizdą, bet kai kurie individai išsibėgioja jeigu jų prieglobstyje prisiveisia labai daug gyventojų arba jeigu lizdas išardomas.
Dieną tarakonai slepiasi sienų plyšiuose, po atšokusiomis glazūruotomis plytelėmis, pertvarose prie šildymo įrenginių, grindyse po atšokusiu linoleumu, vėdinimo angose ir kituose plyšiuose.
Lietuvoje labiausiai paplitusios trys tarakonų rūšys:
· Rudasis tarakonas (prūsokas, vokiškasis tarakonas) (Blatella germanica);
· Juodieji (rytietiški) tarakonai (Blatella orientalis);
· Amerikinis tarakonas (Periplaneta americana);
Vystymasis ir dauginimasis:
Būdinga nepilna metamorfozė – trys gyvenimo etapai: kiaušinis, nimfa ir suaugėlis.
Tarakonai deda kiaušinius, sutelktus kietose kapsulėse, vadinamoje ootekomis, kurias patelė ilgiau ar trumpiau nešioja pilvelio gale.
Nimfos stadija prasideda nuo išsiritimo iš kiaušinio ir baigiasi prasidedant suaugėlio stadijai. Nimfos neriasi keletą kartų, kol tapma suaugusiais tarakonais. Nimfos neturi sparnų.
Viena apvaisinta patelė po daugėlio savaičių kelionės ir badavimo, vieną kartą pasimaitinusi gali priveisti dešimtis jauniklių iš kurių gali išsivystyti nauja kolonija.
Patekimas į patalpas:
Tarakonai į namus ar kitas patalpas patenka pro nutekėjimo vamzdžius, šiukšlių ir kanalizacijos, ventiliacijos vamzdžius, net išorinėmis sienomis, taip pat koridoriais, plyšiais po durimis. Gali būti atsivežami su daiktais: dėžėmis, buities prietaisais, prekėmis, drabužiais, dėžėmis, prekių maišais, augalais, maisto ir gėrimų kroviniais.
Tarakonų daroma žala:
· Perneša bent 22 rūšis patogeninių bakterijų, virusus, grybelius, žarnyno ligas;
· Perneša parazitinių kirmėlių kiaušinėlius;
· Specifiniu kvapu ir ekskrementais užteršia maistą;
· Tarakonai gali sukelti alergijas ir astmą. Didelę dalį sergančiųjų astma sudaro gyventojai, įjautrinti tarakonų. Tyrimai parodė, kad žmonėms, sergantiems alergija tarakonams, gali išsivystyti ūmūs astmos priepuoliai. Tarakonų pernešami alergenai ilgai išlieka aplinkoje net po jų mirties. Alergiją tarakonams reikėtų įtarti, kai tokie simptomai kaip – užgulta nosis, akių ar ausų uždegimai, odos bėrimas ar bronchų astma išlieka ištisus metus.
· Praktikoje yra pasitaikę tarakonų įkandimų žmonėms, tačiau tai reti atvejai. Dažniausiai tarakonai gali įkąsti žmogui miegant naktį, tačiau tai atsitiktiniai įkandimai. Tai atsitinka tada, kai nerasdami kito lengvo maisto šaltinio, tarakonai naktį ant miegančio žmogaus ieško maisto ir, radę maisto likučių ant miegančio žmogaus burnos, ar tarp pirštų, valgydami netyčia įkanda. Dažniausiai nuo tarakonų nukenčia vaikai, nes jų oda yra plonesnė ir, kaip praktika rodo, jie yra labiau linkę palikti trupinių nuo savo pirštų aplink burną. Taip pat neradę vandens šaltinio tarakonai gali ieškoti drėgmės aplink akis ar nosį.
· Psichologinis diskomfortas. Kadangi tarakonai dažniausiai aptinkami naktį, atsitiktinai užėjus į apniktas patalpas, psichologinis poveikis dar sustiprėja.
Rudasis tarakonas (prūsokas, vokiškasis tarakonas) (Blatella germanica) – 1-1,5 cm ilgio (nors esama ir didesnių), nuo gelsvai rudos iki tamsiai rudos spalvos, su dviem išilgai nugarą einančiais tamsiais dryžiais. Susijaudinę ar išsigandę gali skleisti nemalonų kvapą. Lietuvoje labiausiai paplitusi rūšis.
Nepilna metamorfozė – trys gyvenimo etapai: kiaušinis, nimfa ir suaugėlis. Visas būvio ciklas – apie 100 dienų. Tačiau šį laiką įtakoja tokie veiksniai kaip temperatūra, mityba.
Patelė ooteką nešioja iki mėnesio ir padeda ją tik prieš jaunikliams išsiritant. Otekoje dažniausiai būna 30 – 46 kiaušiniai. Patelė per savo gyvenimą padeda 4-8 ootekas (3-4 kartus per metus).
Gyvenimo trukmė – 100-160 dienų.
Be maisto gali išbūti apie 2 savaites, tačiau jei gauna vandens, gali badauti ir mėnesį.
Visaėdžiai, jiems ypač patinka krakmolingi, saldūs maisto produktai, riebalai ir mėsa. Tam tikrose situacijose, esant maisto produktų trūkumui, gali valgyti muilą, klijus, dantų pastą, ar net gi įgyja kanibalizmo požymių.
Optimali temperatūra – iki 32 laipsnių.
Juodieji (rytietiški) tarakonai (Blatella orientalis) – apie 2,5 cm ilgio, nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos, blizgaus kūno. Patelės atrodo tarsi besparnės, tačiau turi labai trumpus sunykusiais rudimentinius sparnus. Patelių kūnas platesnis nei patinėlių. Patinėlių antsparniai dengia ¾ kūno. Dažniausiai patelės tamsesnės, patinėliai – rudos spalvos. Sunkiai ropoja lygiais statmenais paviršiais. Lyginant su kitų rūšių tarakonais yra mažai judrūs.
Labai trumpą laiką patinėliai gali skristi ir įveikti 2-3 metrų atstumus.
Optimali temperatūra 20-29 laipsniai. Mėgsta vietas, kur santykinai didelė drėgmė. Mėgsta vėsesnes vietas nei Vokiškasis tarakonas, todėl aptikti juos galima net rūsiuose.
Minta įvairiu maistu, puvančiomis organinėmis medžiagomis, dažnai maitinasi šiukšlėse, kanalizacijose. Tačiau pirmenybę teikia krakmolingam maistui.
Patelė padeda vidutiniškai 8 (nuo 1 iki 16) ootekas per visą gyvenimą. Vienoje ootekoje būna iki 16 kiaušinių. Inkubacinis laikotarpis – 42-81 dienos. Nimfa išsineria 7 kartus prieš tapdama suaugėliu ir tai užtrunka apie metus. Suaugęs tarakonas gyvena 34-180 dienų.
Amerikinis tarakonas (Periplaneta americana) – apie 4 cm ilgio rausvai rudas su šviasiai ruda arba geltona juosta ant priešnugarėlės. Vyrų sparneliai išsikiša 4-8 mm iš už pilvo galo, patelių neišsikiša.
Tai palyginti agresyvūs, dažniau pastebimi dienos metu. Ypatingai greitai bėgioja.
Trys gyvenimo etapai: kiaušinis, nimfa ir suaugėlis. Suaugusiųjų gyvenimo trukmė – iki vienerių metų. Iš vienos patelės per visą gyvenimą.
Apie vieną savaitę po poravimosi patelė gamina ooteką. Vidutiniškai pagamina po vieną ooteką per mėnesį. Savo reprodukcinio laikotarpio viršūnėje patelė gali sudaryti maždaug po dvi ootekas per savaitę. Ootekoje vidutiniškai yra 14-16 kiaušinių. Ooteka yra maždaug 8 mm ilgio ir 5 mm aukščio.
Nimfos neriasi maždaug 6-14 kartų ir tai trunka apie 600 dienų iki pasiekia suaugėlio stadiją.
Šie tarakonai yra visaėdžiai. Mėgsta saldainius, ėda pūvančias organines medžiagas, yra pastebėti valgant popierių, duoną, vaisius, žuvį, ryžius, puvėsius, negyvus vabzdžius.
Kaip ir vokiškasis tarakonas, mėgsta šilumą.
Amerikinis tarakonas ant pilvelio turi liaukas, gaminančias kvapnias medžiagas, kurios yra tarpusavio bendravimo arba priešų atbaidymo priemonė. Šiomis medžiagomis, pasižyminčiomis patvariu kvapu jie užteršia maisto produktus.
Tarakonų palyginimo lentelė:
Naikinimas
Informacija bus pateikta vėliau....